Entries archive - Kitty writer
Welcome, Svečias
Main » Entries archive
1 2 3 ... 36 37 »

SVARBU

 

PASTARUOJU METU SU UCOZ.COM SERVERIU KYLA ĮVAIRIŲ IR KARTAIS TIKRAI NELINKSMŲ TECHNINIŲ NUTIKIMŲ.  LAIKAS NUO LAIKO KIBERNETINĖS ATAKOS TAI ČIA TIK LINKSMOJI DALIS.

ŠIUO METU UCOZ.COM PUSLAPIŲ NEPRIIMA DAUGUMA PUSLAPIŲ, NES KAI KURIE JŲ SERVERIAI YRA APKRĖSTI KENKĖJIŠKOMIS PROGRAMOMIS, DĖL TO VISI UCOZ.COM PUSLAPIAI YRA TŲ PUSLAPIŲ, KAIP FACEBOOK, TWITTER IR KITA, NURAŠYTI. 

TAI TAPO PAGRINDINE PASKATA TIESIOG PERKELTI SAVO VEIKLĄ Į RAMESNĘ APLINKĄ (BENT JAU VILIUOSI, KAD TEN BUS RAMIAU)

NAUJASIS ADRESAS

http://kittywriterpsl.wordpress.com/

PATI VEIKLA TIKRAI NESIKEIČIA: VISI KONKURSAI, VISOS TEMOS, VISI RAŠYMO DARBAI, MANO EL PAŠTAS, KOMANDA - VISA TAI YRA TĘSIAMA IR LIEKA TUO PAČIU, TIK KITAME PUSLAPYJE.

 

ŠIUO METU PO TRUPUTI PERKELIU SVARBIAUSIĄ INFORMACIJĄ IŠ ŠIO, UCOZ.COM SERVERIO Į WORDPRESS.COM

 

TODĖL KVIEČIU IR LAUKIU JŪSŲ NAUJU ADRESU.

 

 

Views: 399 | Added by: kitty | Date: 2014-04-18 | Comments (0)

Jis nemoka skaityti, nemoka rašyti, bet greitai išsigydo žaizdas.
Jis nekenčia baltųjų raganių, bet myli Analizą, vieną iš jų.
Jis nuo keturiolikos metų gyvena narve.
Jam tereikia pabėgti ir susirasti Merkurę, juodąją raganą, kuri, pasak gandų, valgo jaunuolius. Ir tai jam būtina padaryti iki septynioliktojo gimtadienio.
Juk taip paprasta.


Šių laikų pasaulyje tarp žmonių gyvena raganiai – baltieji ir juodieji. Baltieji turėtų užsiimti tik gerais darbais, juodieji – tik blogais, bet niekas nežino, kaip ten yra iš tiesų... Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie yra pusiau baltieji, pusiau juodieji. Neitanas – vienas iš jų. Todėl jį medžioja visi. Jam tenka gyventi narve, pririštam, mušamam it šuniui, ir treniruotis tapti žudiku. Vienintelė viltis išlikti gyvam – pabėgti ir iš tėvo, galingiausio pasaulio juodojo raganiaus, gauti tris dovanas. Tačiau kaip Neitanui surasti tėvą, jei kiekvienas jo žingsnis sekamas ir jis negali niekuo pasitikėti – nei savo šeima, nei mergina?

Show More
Show Less

 

Žanras fantastika, paauglių literatūra, romantika
Originalus pavadinimas Half Bad
Serijos pavadinimas Half life trilogy
Ankstesnės dalys nėra
Patartinas amžius +14/15
Išleidimo data 2014 (Lietuvoje)
Kalba lietuvių
Kaip gavau/ sužinojau apie šią knygą Leidykla Baltos lankos atsiuntė knygą apžvalgai
Autorės puslapis http://www.halfbadworld.com/

pusiau blogas knyga sally green

Pasiruoškite pasauliui, kur balta nebūtinai simbolizuoja gėrį, o juoda – blogį.

Pasiruoškite pasauliui,kuriame išlikti savimi nėra lengva.

Pasiruoškite pasauliui, kuris yra kupinas pavojų.

pusiau blogas ally green

Su broliais mėginom visą dieną atspėti kodą. Nepavyko.

Mama atėjo ir per dešimt minučių jį atspėjo.

 

Pusiau blogas – tai knyga, kuri pateikia tikrai įspūdingą pasaulį (kuris, beje, egzistuoja mūsų pasaulyje), kuriame karaliauja baltieji ir juodieji raganiai, o mūsų pagrindinis veikėjas Neitanas yra įstrigęs šių raganų ir raganių pasaulio viduryje ir tarp jų vykstančiame kare. Atrodo, kad buvau pasiruošusi viskam, juk tikrai nemažai knygų esu perskaičiusi, tačiau to, ką man pateikė šioji knyga, nesitikėjau. Šioji istorija man buvo tikras sprogimas gerąja to žodžio prasme.

 

Knygos pradžia gali atrodyti miglota ar kiek keista dėl pasirinkto pasakojimo stiliaus: yra kalbama antruoju asmeniu. Man neteko skaityti nei vienos knygos (nei lietuvių, nei anglų, nei vokiečių kalbomis), kurioje būtų panaudota tokia technika, kadangi tai (pasak kūrybinio rašymo knygų) ganėtinai rizikingas dalykas. Yra tikimybė greitai suerzinti skaitytoją vis kartojant žodį „tu“. Bet neišsigąskite, autorė greitai peršoka į mums jau tradicinį istorijos pasakojimo būdą: istorija pasakojama pirmuoju asmeniu. Tad kyla klausimas, kam naudoti antrą asmenį? Puikus klausimas. Šioje istorijoje pasakojimas iš antro asmens pozicijos tik suteikia papildomo žavumo ir progą truputį kitaip pažvelgti į pagrindinio veikėjo vidinį pasaulį bei jo išgyvenamus įvykius, kurie, drįstu sakyti, yra žiaurūs ir kelia daugybę klausimų, kurie tikrai aktualūs ne tik fikcijoje, tačiau ir realiame gyvenime: ar vaikas turi mokėti už savo tėvų klaidas, ar įmanoma išlikti geram, kai su tavimi visi elgiasi žiauriai ir, ar gėris tikrai yra gėris, o blogis yra blogis.

Kauno Akropolis.

Pegaso knygynas.

Taip pat verta paminėti, kad tie skyriai pradžioje, kuriuose pasakojama antruoju asmeniu, yra erzikliai (angliškai vadinami tease). Tiems kas nežino, tai yra tam tikros vietos ištrauktos iš istorijos vidurio ir atkeltos į pradžią, kad užkabintų skaitytoją. Autorė nusprendė skaitytoją įmesti į patį smagumą: vaikino įkalinimą ir jo mėginimą pasprukti. Savaime tada kyla klausimai, kodėl jis įkalintas ir kodėl jis mėgina pabėgti. Mes, skaitytojai, norime gauti atsakymus į šiuos klausimus ir dėl to įbedame nosį į knygą.

 

Jaukas pakabintas ant kabliuko, šis sviestas į ežero vidurį, žuvis (skaitytojas) priplaukia, paragauja (perskaito), skanu (įdomu), praryja ir štai tu jau perskaitei knygą. O tada lieka metus laukti kitos knygos. Taip atsitiko man. Tokiais momentais suprantu, kaip gerai būtų turėti laiko mašiną...

 

Po šio erziklio yra pradėta pasakoti įvykiai nuo pat berniuko gimimo iki to momento, kuris mums yra pateikiamas pradžioje ir kas vyksta toliau. Iš lėto yra atskleidžiamas šis įdomus raganų ir raganių pasaulis, jame esantys pavojai ir kaip visa tai formuoja pagrindinį veikėją bei kodėl jis yra toks ypatingas.

 

Knygoje pagrindinis personažas yra nurašytas dėl savo tėvo prastos reputacijos. Dėl to tie, kurie turėtų būti mūsų gyvenimo pavyzdžiu, baltieji raganiai ir raganos, elgiasi su berniuku niekingai ir žiauriai. Autorė tikrai nevengia šokiruojančių vietų. Ji parodo, kad ir gėryje gali

sally green pusiau blogas knyga

Autorė

egzistuoti blogis, o tai yra atskleidžiama tam tikromis scenomis knygoje (jeigu norite sužinoti kokiomis, teks skaityti knygą), kuriose berniukas verčiamas kentėti dėl tų dalykų, kurių negalėjo pasirinkti pats. Negi jis kaltas dėl to, kas yra jo tėvai? Laimei, ji detaliai tų vietų neaprašo. Tiek, kiek ji drįso paminėti ant popieriaus lapo, man buvo užtektinai. Ypatingai, kad mano vaizduotė yra ganėtinai laki ir raktiniai žodžiai kaip kraujas, skausmas, peilis ... man tikrai sugeba išprovokuoti stiprius jausmus, pojūčius bei ryškius vaizdus.

 

Manyčiau, jog dėl to, kad egzistuoja tokios vietos knygoje ir kad pasakotojas yra vyriškos giminės, šioji nuostabi istorija labai patiks vaikinams. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje tikrai nėra labai jau daug išleista knygų jaunimui, kuriose pagrindinis veikėjas būtų berniukas.

 

Skanaus, vaikinai, „ragaujant“ šią knygą!

 

Bet nereikėtų sakyti, kad tai visiškai būtų berniukiška knyga. Čia yra ir romantikos, kuri tik paverčia knygą dar įdomesniu kūriniu ir paryškina tuos klausimus, kuriuos aš iškėliau anksčiau. Šioji pirmoji ir - bent jau knygoje - vienintelė meilė yra tikrai švelni bei graži tarp jaunuolių, kurių jausmams niekas iš tikrųjų neleidžia normaliai sužydėti. Dėl šios priežasties tu tampi tik dar labiau priklausomas nuo knygoje vystomos siužeto linijos, kadangi įdomu sužinoti, kaip šiems nelaimingiems įsimylėjėliams pavyks įveikti jų kelyje pasipainiojusias problemas bei iššūkius.

 

Ji užklumpa mane netikėtai, atsisuka ir žiūrėdama tiesiai į akis sako:

- Man nesvarbu, kas šnekama. Man net tavo tėvas nerūpi. Man įdomus tu.

Nežinau, ką ir besakyti. Ką galima į tai atsakyti? Bet padarau tai, ką norėjau padaryti visą gyvenimą, - paimu jos ranką ir pabučiuoju. Puslapis 101

 

Taip pat knygoje yra naudojama "tiksinti bomba". Ar esate girdėję tokį išsireiškimą? Šioji technika ganėtinai dažnai vartojama tiek filmuose, tiek literatūroje. "Tiksinti bomba" - tai duotas tam tikras terminas veikėjams kažką padaryti, kažką gauti.

Pats svarbiausias momentas istorijoje yra septynioliktas Neitano gimtadienis, kuris šiame raganų pasaulyje yra labai svarbus. Jo metu jaunasis raganius gauna tris dovanas ir protėvių kraujo, kas vėliau leidžia jam atrasti savo dovaną (sugebėjimą/ galią). Tos dienos artėjimas knygoje kelią įtampą, kadangi yra pateikiama daugybė įvairių versijų, kas būtų, jeigu vaikinas negautų šių trijų dovanų bei kraujo. Dėl šios priežasties vaikinas pasiryžęs padaryti viską, kad tuos dalykus gautų. Gaila, kad tam galimų variantų nėra daug ir šie būdai palyginus yra pavojingi bei rizikingi.

 

Norėdami sužinoti, kas jam duos tuos reikalingus dalykus (kraują ir tris dovanas) ir ką vaikinas turės dėl to atiduoti/ padaryti, teks patiems sužinoti skantant šią knygą.

Labiausiai man istorijoje patiko stebėti veikėjo augimą, jo užsispyrimą ir ištikimybę. Tikrai buvo įdomu stebėti, kaip nesėkmingai mėgina palaužti jį.

Veikėjas ne kartą turėjo susidurti su klausimu, kas jis: geras ar blogas (baltas ar juodas).

O juoduoju raganiumi padaro ne genai, ne dovana. Privalai tuo tikėti. Būtent tai, ką galvoji ir kaip elgiesi, rodo, kas esi. Tu ne blogas, Neitanai. Tavyje nėra nieko blogo. Tavo dovana bus galinga, visi tai matome, bet tik tai, kaip ją panaudosi, parodys – geras tu ar blogas. Puslapis 128

 

Šį vidinį konfliktą atspindį ir knygos viršeliai: vienoje pusėje jis juodas, kitoje - baltas.

Knygos pasakojimo stilius yra lengvas ir tekstas greitai skaitosi. Kitaip tariant, sakiniai nėra nežmoniško ilgumo, kad priėjęs pabaigą jau neatsimeni, kas buvo paminėta pradžioje. Jie yra paprasti, aiškūs, bet kartu ir labai informatyvūs. Visa tai sukuria savotišką lengvumo pojūtį. Taip pat istorija nėra perkrauta aprašymais, nereikalinga informacija. Visko yra būtent tiek, kiek reikia ir ko reikia. Jei kas lieptų ką nors išmesti iš šios knygos, tai atsakyčiau, kad nieko negalima išmesti; viskas yra vienodai svarbu.

Tikrai rekomenduoju perskaityti šią knygą ir laukti tolimesnių šios serijos dalių (antroji dalis vadinsis Half Wild, anglų kalba ją planuojama išleisti kitais metais), tiems, kam patinka įdomiai susuktos istorijos, kur pagrindinis veikėjas priverstas kovoti su pasaulio neteisingumais bei kur vyrauja uždrausta meilė.

 

Knyga tikrai patiks tiems, kam patiko Hario Poterio knygų serija pagal J.K. Rowling (šiems fanams ypatingai siūlau išmėginti Pusiau Blogas), Mariaus Pietario serija pagal Davą Vaitkevičiūtę, Persio Džeksono knygos pagal Rick Riordon.

 

DIDELIS AČIŪ BALTŲ LANKŲ LEIDYKLAI UŽ GALIMYBĘ PERSKAITYTI ŠIĄ KNYGĄ.

 

PAPILDOMAI:

Įdomūs straipsniai:

Lietuvių kalba: Pasaulinius rekordus jau gerinanti knyga „Pusiau blogas“ pasirodys ir Lietuvoje

Anglų kalba: Read Why The World is Raving About Sally Green’s ‘Half Bad’

 

 

 

 

Category: lietuvių k. knygos | Views: 614 | Added by: kitty | Date: 2014-04-08 | Comments (2)

„Vienintelis dalykas, ko mano mama niekada nesužinojo ir tikrai būtų pasmerkusi, – aš stebėjau Garetus. Nuolat.“

Garetų šeima – tikra Ridų priešingybė. Triukšminga, gausi, netvarkinga ir miela. Iš savo pedantiškai tvarkingų, bet šaltų namų slapta stebėdama kaimynų gyvenimą, septyniolikmetė Samanta Rid  suvokia  norinti būti viena jų. Kai Džeisas Garetas netikėtai užtinka Samantą ant stogo, gyvenimas pasikeičia, atrodo, visam laikui...

Tačiau merginos mama – griežtoji senatorė Greisė Rid – netikėtai pakliūva į bėdą, ir Samanta susiduria su rimta dilema: kaip apginti tiesą ir nenuvilti mamos.

Tai emocingas pasakojimas apie skirtingose šeimose užaugusių paauglių draugystę, pirmąją  meilę,  su ja susijusius  sunkumus, nesklandumus, nesusipratimus, apie tai, kaip prarandant galima ir atrasti...

Huntley Fitzpatrick jau vaikystėje norėjo tapti rašytoja. Ji užaugo mažame pajūrio miestelyje Konektikute, kuris kiek primena Stouni Bėjų iš debiutinio romano „Mano gyvenimas šalia“. Rašytoja augina šešis vaikus.

 

Tikrasis pavadinimas My life next door
Išleidimo data Lietuvoje 2013
Žanras romantika, paauglių literatūra, realistinė literatūra,
Patartinas amžius +14/15
Ankstesnės dalys nėra
Serijos pavadinimas My life next door
Kalba lietuvių kalba
Kaip suradau šią knygą/ gavau knygų klubo puslapyje radau
Autorės puslapis http://www.huntleyfitzpatrick.com/

Rodau broliui viršelį ir sakau, kad čia visai dailus vaikinas. Jis šiaip ne taip atplešia akis nuo kompiuterio ekrano, žvilgtelį į knygą, kurią laikau iškeltą priešais jį. Tada tokiu rimtu tonu pasako, kad vos tramdau juoką;

- Tau daug dar medžių dėl tokio reikėtų apšikti.

- Čia tavo studijų juokelis? - klausiu visai nesutrikdyta jo keisto komentaro.

- Taip, čia mano profesinis juokelis,- taria vis tokiu pat rimtu tonu ir bejausmiu veidu. Tada lėtai jo akys vėl prisikilijuoja prie įvairiomis spalvomis mirguliuojančio ekrano.

(Jis studijuoja miškininkystę).

Tikrai, kodėl visi dailūs vaikinai dažniausiai randami tik ant knygų viršelių?

Su Garetais bendrauti buvo uždrausta nuo pat pradžių.

Tai pirmasis pirmojo skyriaus sakinys, kurį galite rasti 7 knygos puslapyje. Atrodytų, kad tai paprastas sakinys, tačiau jame tiek daug klausimų, kad netrukus supranti, kad šioji knyga tau taps dabar ir oru, ir maistu, ir geriausia laisvalaikio praleidimo priemone.

Kas tie Garetai? Kodėl su jais draudžiama bendrauti? Ir kodėl kažkas pradės su jais bendrauti? Kas uždraudė bendrauti su jais?

Šiame sakinyje tikrai slypi kabliukas, mįslė, kurią kiekvienas skaitytojas nori įminti. Aš nebuvau kažkokia išskirtinė. Aš norėjau gauti visus atsakymus į visus klausimus, kuriuos tas pirmas sakinys man pažėrė.

Pirmajame skyriuje mes esame supažindinami su momentu, kai Garetai atsiranda kaimynystėje, kodėl jie tokie išskirtiniai. Taip pat pateikiama trumputė santrauka, kuri apima dešimties metų periodą.

Vieno dalyko mama nežinojo (ir būtų griežtai sudraudusi), kad aš stebėjau Garetus. Nuolatos. 10 puslapis.

Skaitydama šį sakinį prisiminiau iliustraciją (ją galite pamatyti dešinėje pusėje), kurioje Edvardas sako Belai, kad jis ją stebėdavo naktimis, o šioji nurausta ir sako, kad tai labai romantiška. Apačioje buvo prierašas, kad persekiojimas nėra romantiškas ir apie tai turėtų būti pranešta policijai. 

Garetai buvo mano pasaka prieš miegą, kai dar nė nenumaniau, jog pati vieną dieną tapsiu tos pasakos veikėja. Puslapis 11

Tačiau čia buvo pasakyta ne romantiška prasme, o greičiau kaip faktas, ką mergina darydavo laisvalaikiu. Garetai yra didelė šeima, kuri man iš tikrųjų priminė kitą didelę šeimą, kurią visi pažįsta iš Hario Poterio knygų serijos. Taip, tai Vizlių šeimyną.

-Tavo mama visus niekina. Bet tai nesutrukdė tau papasakoti man apie Čarlį ir Maiklą. Ar dabar kitaip? Pala... Garetai? Tai tie kaimynai, kurie dauginasi kaip triušiai? 137 puslapis

Man patiko šioji šeima. Tie momentai, kai pagrindinė veikėja būdavo su jais, būdavo tikrai epiniai. O gal tiksliau sakyti, kad man patiko Džordžas. Tas mažius tikrai turi parako ir išskirtinę asmenybę.

Džordžas man nusišypso tokia pat akinamai meilia šypsena kaip ir jo vyresnysis brolis, tačiau parodydamas žalius dantis.

-Gal tave ir vesiu,- pareiškia jis. –Ar tu nori daug vaikų?

Aš užsikosėjau ir pajuntu, kad man per nugarą pliaukši kažkieno ranka.

Garetų šeimyna man priminė Vizlius

iš Hario Poterio knygų serijos.

-Džordžiai, geriausia tokius dalykus aptarinėti užsimovus kelnes,- Džeisas numeta šortus. Puslapis 34

Tokių linksmų vietų knygoje tikrai nemažai.  Autorė  tikrai nestokojo juokingų tekstų, kurių didžiulė dauguma buvo juokingi dėl kvailų atsitikimų arba dėl nepatogių scenų/veiksmų, kaip prezervatyvų išsirinkimas ir pirkimas ar tėvo ir sūnaus pokalbis apie seksą. Vietą apie prezervatyvų pirkimą skaičiau ir raiščiausi iš juoko.  Toji stebuklinga vieta yra 154 puslapyje.

Be Džordžio man taip pat patiko kitas vyriškos lyties veikėjas istorijoje – Timas.  Kita knygą šioje serijoje bus apie jį ir Alisą( knygą yra numatyta išleisti angliškai 2015 metais), bet jau šioje knygoje yra pateikiama užuominų apie jų galimą busimą romaną.  Šis veikėjas tikras nelaimėlis.  Narkotikai, bjaurus elgesys, atleidimai iš darbo... Tačiau jis geras asmuo ir mėgina pasitaisyti ir po truputi šis veikėjas gerėja. Tikrai išskirtinis šio veikėjo dalykas buvo jo kalbėsena, kuri buvo tikrai leido ne tik geriau jį mintyse įsivaizduoti, tačiau ir išskirti iš minios. Taip pat buvo kitas veikėjas, kurio kalbėsena knygoje buvo ypatinga - Klėjaus Takerio. Klėjus Takeris kalbėdavo kažkaip gundančiai, švelniai ir liūliuojančiai, o Timas nebijodavo nusikeikti, kažkaip žodžiais įkasti ir panašiai. Aš maniau, kad jis bus veikėjas, kuris pridarys tikrai nemažai problemų.  Jau net buvo užuomina, kad to galima tikėtis. Tačiau pasirodo, kad visa drama prasidėjo ne dėl šio veikėjo kaltės. O dėl kurio? Skaitykite knygą.

Skaitydama šią istoriją svarsčiau, kodėl šioje knygoje vis ir vis yra pabrėžiama

Originalus viršelis

didelės šeimos minusas. Autorė ne kartą dialoguose ar net veiksme pateikė įžeidimų didelės šeimos minčiai/ egzistavimui. Keli iš knygoje pavyzdžių galėtų būti pinigai, vėliau pasiūlymai išsikastruoti, kreivi žvilgsniai ir t.t.  Vėliau perskaičiau knygos gale, kad autorė turi pati šešis vaikus ir pradėjau svarstyti, kad turbūt ji pati susiduria su kitų žmonių negražiais komentarais ir norėjo savo kūriniu pabrėžti, kokie mes esame netolerantiški jiems, nors šie būna žymiai laimingesni.

-O mano mama sako, jog tai jų reikia gailėtis, gailėtis visų, kurie mano, kad jų tiesa turėtų tapti visuotiniu įstatymų. Puslapis 20

Pagrindinės veikėjos, Samantos, mama yra turtinga, graži, pedantė bei protinga. Ji turi dvi dukras, tačiau joms neskiria daug dėmesio ar meilės. Garetai yra didelė, chaotiška, netvarkinga šeima, kuri nėra turtinga, tačiau vienas su kitu yra labai artimi ir dėl to jie laimingai.  Dėl šių dviejų šeimų priešingybės kyla nemažai ir įtampos, apie kurį jau įspėjo pats pirmas sakinys, kuris paminėtas viršuje.

Todėl galima įvardinti, kad viena iš knygoje egzistuojančių problemų yra netolerancija.  Taip pat verta paminėti ir melą, kadangi tai tampa pačiu pagrindiniu dalyku knygos gale. Kas yra svarbiau: tiesa, tavo jausmai ar šeima?  Samanta, pagrindinė veikėja, turi nuspręsti, kas yra teisinga, o kas ne. Tai, kaip vyksta šis pasirinkimas ir, ką galiausiai ji išsirenka, galite perskaityti knygoje.

Knyga yra pasakojama iš merginos pozicijos. Jokių kitų pozicijų knygoje nėra pateikiama, nors tikrai norėjau į viską pažvelgti vaikino, Džeisio, akimis. Šis vaikinas, kuris gaila, kad egzistuoja tik knygoje, yra genijus. Jis moka viską taisyti, yra geros širdies, darbštus ir... tikra svajonė. Tokios knygos tik sugadina skaitytojas realiems vaikinams :D

Viską bendrai apėmus, tai tikrai įdomi ir verta dėmesio knyga. Net galiu sakyti, kad kol kas tai net ir viena iš mano mėgstamiausių knygų, kurią  tikrai noriu ne kartą dar perskaityti. Dabar tik reikia ją įsigyti, kadangi šioji buvo bibliotekos. Istorija tikrai patiks tiems, kam nepatinka nervinančios pagrindinės veikėjos, kadangi šioji nebuvo nervinanti ir nekėlė nereikalingų dramų, taip pat tiems, kuriems patinka smagios istorijos. Tikrai šypsena nedings nuo jūsų veido skaitant šią knygą. Be to, šioji knyga patiks tiems, kam patinka realistinės istorijos su tikrai pamokančiais įvykiais.

 

 
Category: lietuvių k. knygos | Views: 338 | Added by: kitty | Date: 2014-04-04 | Comments (3)

lučianas knyga

Isabel Abedi romanas „Lučianas" pasakoja apie keistą dviejų jaunuolių - Rebekos ir Lučiano - draugystę. Šešiolikmetė Rebeka - laiminga, gyvenimu besidžiaugianti paauglė. Nors jos tėvai išsiskyrę, mergaitė jaučia abiejų tėvų šilumą ir globą, turi patikimų draugų, rodos, nieko daugiau nestinga...

Bet vieną vakarą nutinka kažkas labai keisto: Rebeka pajunta nepaaiškinamą ir nežinai iš kur atsiradusį skausmą, lyg kažkas plėšytų širdį, lyg pešiotų po plaukelį nuo tavo kūno. Ir tas baimės bei tuštumos jausmas... Štai tuo metu ir pasirodo Lučianas, vaikinas iš niekur. Žmogus be praeities, nežinantis, kas jis toks ir iš kur atkeliavo. Tačiau jam pavyksta užpildyti Rebekos širdyje atsivėrusią tuštumą. Nežinia iš kur ir kaip, tačiau Lučianas žino apie Rebekos praeitį ir ateitį, tarytum visada būtų buvęs šalia. Jaunuolius traukia vieną prie kito kažkokia nematoma vidinė jėga, ir Rebeka nejučia pasineria į šią magišką draugystę, kuri nežinia kur gali nuvesti...

Kas yra Lučianas? Kodėl jis atsirado Rebekos gyvenime?..

„Lučianas" - tai knyga, kurią skaitant apgaubia magijos ir paslapties šydas, kuomet tiesiog negali netikėti stebuklais...

 

Originalus pavadinimas Lucian
Išleidimo metai (Lietuvoje) 2011
Kalba lietuvių kalba
Žanras angelai, paauglių literatūra, fantastika, msitika, romantika, paranormalus
Ankstensės dalys nėra
Serijos pavadinimas nėra
Patartinas amžius +14
Kaip radau šią knygą? knygų klubas
Autorio (-ės) puslapis http://www.isabel-abedi.de

lučianas knyga

APIE AUTORĘ

 

Vokiečių rašytoja Isabel Abedi gimė 1967 m. Miunchene. Dar būdama visai maža mergaitė Isabel Abedi buvo tikra svajoklė, mėgo kurti įvairiausias istorijas. Ir iš tiesų, baigusi vidurinę mokyklą, Isabel pradėjo mokytis rašymo meno Hamburge. Tiesa, beveik trylika metų ji dirbo agentūroje, kur kūrė tekstus reklamai. Tačiau vakarais ėmė rašyti istorijas vaikams. Šiuo metu Isabel Abedi yra viena garsiausių rašytojų, kuriančių vaikams ir jaunimui, jos knygos yra tarp skaitomiausių visame pasaulyje.
Mūsų jauniesiems skaitytojams ši autorė jau pažįstama iš jų pamėgtų knygų „Kuždesys"  (2007) bei „Izola" (2010).

 

Dar viena knyga. Prisipažįstų, kad priežastis, kodėl ne kartą ir ne du kartus žvilgtelėjau į šios knygos viršelį, buvo tai, kad parašyta, kad tai didinga meilės istorija. Plius skaičiau kitus šios autorės kūrinius ir jie tikrai nebuvo prasti man.

Tačiau tuo didingu sakiniu ir pasibaigia mano šypsenos augimas veide, kadangi ji pradeda po truputi leistis žemyn.

Knygos storis tikrai manęs negąsdino, nors tikrai nesu storų knygų mylėtoja, kadangi tai vienas iš tų jau perspėjimų, kad autorius gali nemokėti tinkamai perteikti istorijos ir dėl to jam prireikė tiek daug puslapių.  Tikrai geros istorijos yra tos, kurioms nereikia daug puslapių. Puslapių, kurie gali išnarinti žandikaulį nuo žiovaujimo.   Todėl, kad skaičiau kitas šios autorės knygas, tikėjausi, kad tas tekstas bus tikrai įdomus ir reikalingas.

Vartau akis ir išleidžiu pašiepiamą atodūsį. Šįkart turėjau pripažinti, kad man šioji knyga nebuvo Edenas, nors kitiems ji tikrai patiko.

Ne kartą ir ne du kartus tiesiog norėjau knygą gerai mesti į sieną ir rėkti „Kad tave rupūžės šventos, kodėl tu tokai stora? Negi negalėjai visko papasakoti man būdama per pus kūdesnė?“ Bet neleidau savo  nenorui užvaldyti mano trapaus kūno ir priverčiau pirštus versti vieną lapą po kito, kol išganingoji pabaiga pasitiko mane choru „Aleliuja!”

Man tiesiog buvo pateikta per daug informacijos. Jos buvo tiek daug ir kartais tokios...

Itališkas knygos viršelis

na, nendaudingos pačiam pasakojimui, kadangi tai vėliau nebuvo panaudojama tolimesniam istorijos kūrimui bei vystumui.

Tiesiog buvo kreipiamas per didelis dėmesys į detales užuot keliavimą į priekį.

Net ir tai, kad kažkas joje užsiminama apie angelus, neišgelbėjo šios knygos nuo mano amžinai surauktos kaktos.

-O kas, jei mes į pasaulį ateiname ne vieni?- sukuždėjau. - Kas, jei su kiekvienu žmogumi kartu gimsta angelas, kuris mus lydi nuo gimimo iki mirties? Kas, jei... - Uždėjau savo ranką ant Lučiano plaštakos. - Kas, jei angelas myli?

Puslapis 454

Šioji ištrauka iš knygos puikiai nusako, apie ką yra knyga ir, kokia yra pagrindinė jos problema.

Knyga buvo padalinta į tris dalis. Pirmą dalį galėčiau įvardinti kaip detektyvą. Mergina mėgina suprasti, kas tas Lučianas, kas juos abu sieja, kaip jo gyvenimas įsimaišo su jos šeimos ir t.t. Antra dalis yra vien tik elektroniniai laiškai pagrindiniai veikėjai iš jos draugų, motinos. Taip ir pavadinčiau tą dalį- laiškai. Šiuose laiškuose yra maldaujama, kad veikėja praneštų apie save, kaip jai sekasi, kodėl ji nekalba, nevalgo ir tiesiog yra zombis. Trečia dalis būtų pavadinimu – paslapčių atskleidimas. Čia mes sužinome jau viską, ką tik įmanoma apie paslaptingą Lučianą su ganėtinai įdomia visos istorijos atomazga.

Autorė net sugebėjo pasijuokti iš savo kūrinio. Tas kas skaitė knygą, manau, puikiai supras sarkazmą.

-Vis dar negaliu patikėti, - tarė Zuzė. – Kiek Hamburge barų? Šimtai? Tūkstančiai? Ir tu iš eilės du kartus įžengi kaip tik į tą, kuriame dirba Lučianas? – Zuzė sukikeno. – Rašytojas, kuris tokią sceną aprašytų savo knygoje, būtų tikras lobis literatūros kritikui.

Puslapis 276

Jau minėjau, kad daug informacijos buvo pateikta istorijoje, kuri nebuvo, mano nuomone, siaubingai reikalinga. Pavyzdžiui, kai būdavo kalbama apie literatūrą. Tos vietos man buvo neįdomios ir tikrai nesupratau, kodėl autorė gaišta tiek daug laiko būtent tam.

lučianas knyga lenkiškas viršelis

Lenkiškas knygos viršelis.

Kodėl man svarbu žinoti kažkokio autoriaus gyvenimą šioje knygoje, ir dar klaustukas, ar tas autorius tikras,  bei ką, man toji informaciją duos skaitant kūrinį toliau. Dėl to aš paprasčiausiai gražiai tiesiog perbėgdavau savo akimis  tas vietas užsikabindama tik prie raktinių žodžių, kad suvokčiau, apie ką ten tiek daug autorė sumanė aprašyti.

Žinote, vėliau tikrai paaiškėja, kodėl ji vargo tiek daug kuriant tekstą apie tuos autorius. Tačiau tada iškyla naujas klaustukas. Ji sukūrė tiek daug puslapių, kad pabaigoje  ji juos galėtų sutalpinti į kelais pastraipas?

Pridedu delną prie kaktos ir pasukioju galvą į šalis.

Patiko šioji mintis:

Tigras šyptelėjo man. – Kaip gražiai yra pasakęs vokiečių poetas Heinė: tai sena istorija, bet ji nesensta. Ir kam ji nutinka, tam širdis plyšta pusiau.

Puslapis 396

Knygoje ganėtinai gražių ir romantiškų vietų buvo palyginus nemažai:

 - Ei, mažyte, tau čia kažkas užtiško, - pasakė jis ir nubučiavo kečupą nuo nosies galiuko.

Tada atėjo padavėja pripilti mums vandens.

-Iš kūr jūs, balandėliai? - paklausė ji.

Vokiškas viršelis

Aš sudvejojau.

-Iš kalėjimo, - atsakė Lučianas ir vėl uždėjo savo ranką ant manosios. - Abu nuteisti iki gyvos galvos, bet paleido už gerą elgesį.

- Na gerai. - Moteris mirktelėjo mums. - Mėgaukitės laisve.

Puslapis 463

Kalbant apie humorą, tai tikrai neprisijuoksite skaitydami šią knygą.

Prabylant apie veikėjus, turiu pasakyti, kad mane paveikė gan stipriai faktas, kad autorė parinko tokius keistus merginos tėvus. O gal tiksliau sakyti, motiną. Ji lesbietė. Šioji moteris norėjo turėti dukrą ir jos geriausias draugas padėjo jai pastoti. Būtent tokio dalyko dar man neteko realybėje ir knygų pasaulyje sutikti. Dėl šios priežasties tai buvo man ganėtinai įdomus  ir keistas dalykas.

Knygos pabaiga buvo laiminga. Bent jau taip gali atrodyti iš pradžių. Bet vėliau pradėjus tikrai galvoti nesunku suprasti, kad tai ganėtinai tragiška pabaiga. (TOLIAU NESKAITYTI ŠIOS PASTRAIPOS SAKINIŲ DĖL SPOILERIŲ)  Mintyse mėginu įsivaizduoti, kaip toliau galėtų klostytis veikėjų gyvenimas. Lučianas tampa tuo, kuo ir buvo kadaise - palydovu. Jis praranda galimybę būti su savo mylimąja. O ką darytų mergina ateityje? Ji vis klaustų savęs ar tai gali, ar ne daryti ir galiausiai jaustųsi visad kalta dėl savo laimės. Tragiška ateitis laukia.

Bendrai tariant, knygos mintis man tikrai patiko ir atrodė originali bei įdomi, tačiau toks didelis dėmesys smulkmenomis tikrai varė iš proto. Stebuklas, kad likau su visais plaukais ant galvos, kadangi norėjosi juos vietomis rautis.

Šią knygą patariu skaityti tiems, kam, visų pirma, patinka storos knygos ir autorių dėmesio susitelkimas į smulkmenas. Tada tiems, kam patinka ganėtinai gražios meilės istorijos be vampyrų ir vilkolakių.  Kam nepatariu skaityti šios knygos: tiems, kurie nemėgsta storų knygų, kuriems nepatinka paranormalios istorijos ir  didelis dėmesio skyrimas aprašant smulkmenas.

Kitos šios autorės knygos lietuvių kalba

 

 

 

 


Category: lietuvių k. knygos | Views: 267 | Added by: kitty | Date: 2014-04-02 | Comments (1)

Daugelis jau pamėgo elektronines knygų skaitykles. Jos kompaktiškos, užima nedaug vietos, bet gali talpinti tūkstančius knygų. Iš pradžių buvau kiek skeptiška šio įrenginio atžvilgiu, pirmieji puslapiai skaitėsi keistai, bet kuo toliau, tuo labiau patinka!

Kai tik buvo sukurtas šis dalykėlis, elektroninės knygos nebuvo skirtos plačiajai visuomenei, bet per keletą pastarųjų metų šios knygos tapo prieinamos kiekvienam, neretai greta popierinio egzemplioriaus išleidžiamas ir elektroninis variantas. Dėl piratavimo elektroninės knygos prieinamos netgi nemokamai.

Kaip ir el. knygos, skaityklės greit populiarėja. Jei prieš metus jos buvo retas reiškinys parduotuvėje, tai dabar jos daug prieinamesnės, kainos mažesnės. Jei skaitote ne tik lietuvių kalba, skaitymo turėsite ilgiems metams.

Gamintojai siūlo planšetes/el. knygų mišrias skaitykles ir paprastas el. knygų skaitykles. Paprastosios skirtos tik tam reikalui – skaitymui.

Mano turima skaityklė veikia naudojant e.rašalo ekraną, kuris atrodo ir skaitosi kaip popierinis leidinys. E.rašalo technologija veikia naudojant mažas mikrokapsules, kurios yra patalpintos į skystį. Visa tai atrodo kaip plona plėvelė. Šios mikrokapsulės yra tokio pat storio kaip žmogaus plaukas, jos turi teigiamą (baltos dalelės) ir neigiamą (juodos dalelės) krūvius. Nukreipus neigiamą elektros lauką baltos dalelės iškyla į paviršių. Ir priešingai, nukreipus teigiamą elektros lauką į paviršių iškyla juodos dalelės. Taikant skirtingus laukus skirtingose ekrano vietose e.rašalas ekrane gali rodyti tekstą.

Elektroninių knygų skaityklės padeda sukurti įspūdį tarsi skaitytumėte popieriuje spausdintą tekstą. Dėl e. rašalo technologijos galima skaityti net ryškioje saulės šviesoje – nesusidaro jokių atspindžių.

Vieno įkrovimo užtenka mėnesiui ir daugiau, priklausomai nuo to, kiek daug skaitote ir kam dar naudojate įrenginį (internetas reikalauja gana daug energijos). Skaityklės energija eikvojama tik tuomet, kai verčiamas puslapis.

O kokią el. knygų skaityklę naudojate jūs? Kokios norėtumėte? 

 

Category: diskusijos | Views: 264 | Added by: egliosha | Date: 2014-03-31 | Comments (0)



 

 

 

 

 

Mums patinka peržengti ribas... bet kur ta galutinė?
Kaip toli gali nueiti?


Septyniolikmetė Megė tetrokšta vieno dalyko – išvykti. Kuo toliau nuo vidurinės mokyklos. Kuo toliau nuo nykaus miesteliūkščio ir kontroliuojančių tėvų.
Jai belieka ištverti kelis mėnesius ir tada iškeliaus mokytis į Birmingamą. Tad, kol dar čia, mėgina prasiblaškyti. Tam tinka pavojingas geležinkelio tiltas. Sklinda kalbos, kad prieš porą metų ant jo žuvo mergina ir vaikinas...
Tą vakarą Megė su draugais atsiduria ant geležinkelio tilto – uždraustoje zonoje. Nueita per toli...
Po įvykio ant tilto Megei gresia nemenki nemalonumai. Uolus ir pareigingas policininkas Džonas bando atverti maištaujančiai Megei akis. Pamažu juodu pradeda artėti vienas prie kito, tačiau vidinės baimės trukdo peržengti ribą...

 
Romanu „Deginant tiltus“ autorė dar kartą įrodė, kad puikiai moka rašyti ir ne veltui giriama kritikų bei skaitytojų. Įtaigus ir emocionalus pasakojimas įtraukia į jaudinančių įvykių tėkmę. „Deginant tiltus“ tapo romantinio žanro RITA finalininku, apdovanotas „Nacionalinio skaitytojo pasirinkimo“ (National Readers’ Choice) ir „Perkamiausios knygos“ (Book Buyer’s Best) prizais, Amerikos leidėjų asociacijos nominuotas „Geriausia jaunimo knyga“ (Best Book for Young Adults).

Jaunatviškai įžūli, kartais provokuojanti ir kartu be galo įtaigi istorija apie du visiškai skirtingus jaunus žmones. Ji – maištinga, nepaisanti ribų, jis priešingai – nusprendęs pasilikti miestelyje sąžiningai dirba visuomenės sergėtoju. Abu gyvena skirtinguose pasauliuose, tačiau vienu metu atsiranda beprotiška trauka. Jų bendravimas tarsi amerikietiški kalneliai – po kiekvieno pakilimo laukia staigus kritimas į bedugnę. Džonas ir Megė bando suprasti vienas kitą ir tuo pat metu pažinti save bei kruopščiai slepiamus išgyvenimus.
 

Originalus pavadinimas Going too far
Išleidimo metai Lietuvoje -2013
Kalba Skaičiau - lietuvių, tikroji- anglų
Žanras romantinis, paauglių, realistinė literatūra
Patartinas amžius +16
Ankstesnės dalys nėra
Serijos pavadinimas nėra
Kaip sužinojau apie knygą? Knygų klubas ir goodreads.com
Autorės puslapis http://http://www.jennifer-echols.com/

Dar viena lietuviškai perskaityta knyga, kurią "suvalgiau" tą pačią dieną, kai ją iš pasiėmiau iš bibliotekos. Kodėl? Paprasčiausiai laukiant paskaitos pradėjau skaityti. Užkabino. grįžusi namo praleidau visą vakarą skaitydama. Knyga nėra stora ir ją galima tikrai ganėtinai greitai įveikti.

Tai jau trečia mano šios autorės skaityta knyga ir jau pastebėjau vieną porą pasikartojančių aspektų:  autorė sukuria ganėtinai šaltus santykius tarp tėvų ir merginų.  Taip pat tėvai daugiausiai figūruoja tik istorijų pradžiose ir toliau pagrindiniai veikėjai paliekami patys sau toliau egzistuoti. Taip pat autorė neketina labai jau savęs varžyti vartojant žodį seksas.  Tave pamiršus  knyga ganėtinai atsargiai liečia šį žodį, kaip ir pačias scenas susijusios su šiuo veiksmu. Knyga Such a Rush  nestokojo minėjimų ir vietų. O šioje knygoje... veikėja kalba tiesiai šviesiai apie šį dalyką, kad kartais nejauku darosi, kadangi tas knygas, kurias skaitau paaugliams, tiesiai šviesiai nepyškina tau šio žodžio. Jie arba tai daro, arba to nedaro. Todėl iš tikrųjų labai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jauno amžiaus skaitytojams tikrai nepatarčiau imti į rankas.

Kaip dažnai dabar esu įpratusi daryti, aš nesidomiu, apie ką bus knyga, kurią pasiėmiau skaityti. Taip pat nesidomėjau ir šia. Tiesiog pasiėmiau, prieš paskaitą panagrinėjau... Vos perskaičius žodį, kad paauglė susidomės faru... na, įsivaizdavau, kad tai bus ganėtinai vyresnis faras nei devyniolikos. Smagi staigmena.

Kalbant apie viršelį, mėlyni plaukai ganėtinai svarbi istorijos detalė. Pagrindinės veikėjos plaukai yra mėlyni ir ji ne kartą tai pabrėžia ir akcentuoja. Tačiau tas, kuris darė viršelį, manyčiau, kad turi daugiau su photoshop padirbti. Labai jau krenta į akis faktas, kad plaukai netikroviškai guli.

Kalbant apie pagrindinę veikėją, tai vertėtų paminėti, kad ji tikrai įžūli veikėja, kuri neatrodo, kad ko nors iš tikrųjų siektų ar norėtų iš savo gyvenimo, kad ji mėgaujasi šia minute ir tiek. Jai nerūpi kitų nuomonės. Tai jau įrodo pats faktas, kad ji nusidažė plaukus mėlynai.

Vaikinas/ faras - mielas širdžiai jaunuolis. Nežinau kodėl, tačiau jis kartu atrodė ir grėsmingas, ir mielas kaip pliušinis meškiukas. Plius, protingas pliušinis meškiukas. Mano širdis kone subliuško kaip ledai saulės atokaitoje, kai autorė suteikė jam menininko talentą. Stiprus, protingas ir dar dailininkas. Super derinys.

Taip pat buvo kitų veikėjų, kurie turėjo kurti kaip ir pavydą. Vietomis jie tikrai tai darė ir sėkmingai, kitose vietose tai buvo neveiksminga ir reziume gavosi taip, kad kažko tame fronte pritrūko.

Kalbant apie žodyną pateikta lietuviškame variante (nežinau kaip angliškame), tai yra labai daug pakartojimų. Ką turiu omenyje? Tai, kad mergina kažką pagalvoja, ir vėliau vos ne tais pačiais žodžiais pasako savo mintį.

Skaitai tekstą du kartus -_-

Jau minėjau, kad plaukai yra svarbi istorijos detalė. Taip pat prie šio sąrašo verta pridėti tiltą, kuris pateikiamas skaitytojams jau nuo paties pirmo skyriaus, kadangi tai tampa priežastimi, kodėl istorija iš viso yra pasakojama. Netgi, atkreipiu jūsų dėmesį, ant knygos viršelio yra minimas tiltas, nors lietuviškas knygos pavadinimas nėra tiesiogiai išverstas iš originalo. Angliškai knyga vadinasi Going too far, kas lietuviškai būtų panašaus ėjimas per toli, persistengimas, ribų peržengimas.

Kodėl tas tiltas svarbus? Ant jo žuvo pora, kai važiavo traukinys. Istorijos pabaigoje yra pateikiama, kodėl toji pora yra svarbi detalė pasakojime, tačiau aš jums to neatskleisiu siekdama nesugadinti knygos skaitymo įdomumo. Bet verta pabrėžti, kad būtent toji pora yra priežastis, kodėl mūsų mielas faras yra pakvaišęs dėl to tilto ir, kodėl jis mėgina apsaugoti bet kokius kvailius nuo tragiškos mirties ant traukinio bėgių.

Pasakoja yra mergina ir pasakojama iš pirmojo asmens.

Konfliktas/ drama/ įtampa priklausytų, į kurį veikėją mes iš tikrųjų atkreipsime dėmesį. Merginos problema yra ta, kad ji sirgo leukemija. Tai ją ganėtinai paveikė. Kaip stipriai paveikė? Na, visa knyga apie tai. Vaikino problema  - tiltas. Kad dar būtų aiškiau, šie veikėjai yra vienas kito priešingybės ir jie tai priartėja, tai atitolsta, o susidūrimai būna ne su fejerverkais.

  Kitaip tariant pagrindinė istorijos problema sietųsi su veikėjų patirtais išgyvenimais ir negalėjimas jų įveikti be kažkieno pagalbos. Galiausiai abu veikėjai vienas kitam padeda ištrūkti iš jų paties susikonstruoto narvo.

Man patiko istorijos mintis, kaip būtų galima nubausti nusikaltėlius: tiesiog liepti jiems už dyką dirbti tose įstaigose, kurios buvo pajudintos ant kojų dėl jų kvailo elgesio.

Taip pat man patiko pati istorija bendrai ją apėmus. Nors turiu pasakyti, kad iki WOW tikrai daug ko trūko. Ją skaityti galimą, tačiau tikrai ne dieną iš dienos apie ją galvoti. Gal po gerų kelių mėnesių ją pamiršiu su visam.

Šią knygą skaitydama aš vis galvojau, kaip galėčiau įvardinti pagrindinę veikėją, ir priėjau prie išvados, kad negaliu pavadinti šios veikėjos piktadare. Todėl belieka tik kitas variantas - bloga mergina/ veikėja. Tada pradėjau svarstyti, kuo gi šie du veikėjų tipai skiriasi man, kaip jie mane paveikia ir išvis, ar man tokios veikėjos patinka.

Atsakymas tas, kad tokių veikėjų nelabai mėgstu ir, kad istorijų pabaigoje jos taps angelais.

Kitaip tariant, istorija nuspėjama.

Buvo šiaip nemažai įdomių vietų istorijoje. Man kažkodėl patiko momentai su odekolonais. Nežinau, kažkaip savotiškai ir keista, ir įdomu buvo, kai mergina tiesiai šviesiai sako, kad tu skaniai kvepi, o vėliau jo namuose uosto buteliukus.

 

Kol avėsi švarius batus, lyg niekur nieko nuėjau prie komodos, atsukau vieną odekolono buteliuką ir pakvėpinau. Ne tas kvapas. Paėmiau kitą buteliuką. Irgi ne tas. Jei galiausiai pasirodys, kad tai skalbimo miltelių ar dezodoranto, ar losjono po skutimosi kvapas, nusivilčiau.

Pro mano petį kyštelėjo ranka, paėmė buteliuką ir padavė man.

-Šitas.

Puslapis 147.

***

-Aš jam primenu merginą, kuri žuvo ant to tilto.

Vilas iškart nutilo.

-O. Taip. Juk tu buvai ant jo tilto. Jis dėl to tilto kaip apsėstas. Nuo devynerių. Jei jam kas neaišku, išprotauja remdamasis logika.

-Faras ateina,- burbtelėjo Skipas. - Elkitės kaip niekur nieko.

Šioji ištrauka iš 97 puslapio knygoje, man buvo ir šmaikšti ir kartu primenanti bei paaiškinanti dar geriau, kuo gi tas tiltas toks ypatingas. Jums, kaip neskaitusiems šios knygos, šioji trumputė ištrauką suteikia tikrai nemažai informacijos.

Ko trūko? Norėjau aštresnių pavydo scenų. Tos, kurios buvo, man buvo per silpnos ir tai labai kliuvo. Taip pat kažkaip keistai ji suprato, kad ji yra įsimylėjusi farą. Nežinau, man tai kažkaip buvo pristatyta keistokai. Nebuvo taip, kad vieną dieną ji jam neturi jausmų, o jau kitą tiesiog alpta nuo paprasto akių kontakto. Atrodytų, kad viskas ganėtinai vyksta palaipsniui: ji jaučiasi keistai būdama su juo, vėliau sužino, kad jis vaikinas, kuriuo mokykloje buvo susižavėjusi, o tada supranta, kad jį myli. Logiškai pristatoma, tačiau  toji vieta, kai ji supranta savo jausmus, man buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Net dabar mėginu suvokti, kodėl tuo momentu taip pasijaučiau...

Ar patarti skaityti šią knygą? Ji tikrai nėra prasta ir ją tikrai galima skaityti. Tačiau tikrai ji tinka ne jauno amžiaus skaitytojams ir tikrai ne tiems, kuriems nepatinka maištingos veikėjos, kurios neatrodo, kad turėtų savigarbą, sąžinę ar suvokimą, ką galima daryti, o ko ne.

Category: lietuvių k. knygos | Views: 459 | Added by: kitty | Date: 2014-03-30 | Comments (1)

 

 

PAKARTOJIMAS
 

Kūrybinio rašymo teorijos ir patarimai, strategijos ir visa kita - tai, kas mane domina ir yra tikras paslapčių pasaulis.

Šiuo metu dalyvauju Mutual Learning programoje, kur kalbu su mokiniais apie rašymą, kūrimo strategijas ir apie pačias knygas. Šiems moksleiviams rašau konspektus apie tai, apie ką kalbėdavome. Juos ketinu sudėti į vieną vietą ir pateikti Kitty Writer puslapio gimtadienio proga. Į šį elektroninį leidinį noriu iš tikrųjų pridėti įdomių dalykų ir padaryti jį naudingą visiems ( kadangi apie rašymą lietuviškai tikrai nėra daug, o kas iš jūsų skaito kūrybinio rašymo vadovėlius angliškai?)

Dėl šios priežasties kreipiuosi į visus rašančius pasakyti, kokios temos jus domintų, kokių turite problemų rašant ir kokių klausimų (o rašantysis tikrai gali turėti įvairių problemų ir klausimų).

Taip pat papasakot apie savo rašymo procesą. Rašytojai susitinka su įvairiomis problemomis ir dažnai praranda norą kurti. Jūsų kūrybos istorijos tikrai įkvėptų jiems užsispyrimo ir įkvėpimo tęsti rašymą.

Kitaip tariant: nepagailėkite laiko ir pasidalinkite su manimi (o vėliau ir su kitais) viskuo, kas susiję su rašymu.

P.S. Galite pridėti nuotraukų, jeigu turite. Taip pat jūsų vardai gali išlikti anonimiški, jeigu nenorite, kad šie būtų viešinti (tik tai būtinai paminėkite, kitu atveju manysiu, kad vardą/slapyvardį, kurį pateiksite, galiu viešinti).

O kur visa tai siųsti:

į kittywriterlt@gmail.com elektroninį paštą.

Tikrai laukiu jūsų laiškų ir lauksiu iki pat balandžio pabaigos (tada puslapio gimtadienis). Dalinkitės šią žinutę. Juk tai puiki galimybė gauti įdomią informaciją ir būti šio projekto dalimi.

Didelis AČIŪ
Kitty writer

 

 

 

 

 

 

Views: 340 | Added by: kitty | Date: 2014-03-23 | Comments (0)



 
Dvylika jaunuolių. Atoki sala. Tik trys daiktai, kuriuos galima pasiimti. Ir daugybė kamerų, kurios viską stebi...

Galėjau pasprukti. Dar ir šiandien šita mintis neretai šmėkšteli galvoje. Galėjau slapčia pasišalinti iš grupės, buvo sočiai progų. Bet argi tai būtų ką nors pakeitę? Ar projektas būtų buvęs nutrauktas? Gal nebūtų pralietas kraujas? Beprasmiška kelti šiuos klausimus, mano protas šitai žino. Bet klausimai to nežino. Jie ateina - nepasibeldę ir nepasiklausę, ar braunasi tinkamu metu.

Jų dvylika, visi ištraukė laimingus bilietus. Tris savaites vieni atokioje saloje netoli Rio de Žaneiro - vaidins filme, kurio veiksmą lems patys. Tačiau ne tik septyniolikmetei Verai, kuri vyksta į salą dėl asmeninių priežasčių, bet ir kitiems jaunuoliams idiliškas rojus taps egzotišku kalėjimu. Ką slepia melancholiškasis Solo, sukeliantis Verai keisčiausius jausmus? Kas iš tikrųjų yra dailioji Mona, švelnioji Perl, provokatorius Džokeris? Kiekvienas jų vis daugiau atsiskleidžia ekscentriškajam režisieriui pasiūlius žaidimą, kuriam nė vienas jaunuolis nebuvo pasirengęs, žaidimą, kuris netrukus taps mirtinai rimtas.

„Izola" - prikaustanti meilės istorija, kvapą gniaužiantis trileris ir ypatingas psichologinis žaidimas.
 
 

 

 

 Kalba:  lietuvių kalba
 Išleidimo metai:  2010
 Ankstesnės dalys  nėra
 Serijos pavadinimas  nėra
 Žanras  romantika, paauglių literatūra, nuotykiai, mistika
 Patartinas amžius  14+
 Kaip radau šią knygą?  knyguklubas.lt
 Originalus pavadinimas  Isola
 Autorio (ės) puslapis http://www.isabel-abedi.de

izola knyga


Su šios autorės darbais jau esu susipažinusi: skaičiau kuždesį. Gerai jau neatsimenu šios knygos, kadangi ji mano rankose buvo palyginus seniai, bet iš tų menkučių prisiminimų aš žinau, kad knyga man patiko, kadangi ją pabaigiau :D

Jau minėjau, kad yra pageidavimas daugiau kreipti dėmesį į Lietuvoje randamas knygas, tai skaitau tas, kurios parašytos lietuviškai.

Tiesą pasakius, net nesidomėjau, apie ką šioji knyga. Tiesiog rinkausi knygų klubo puslapyje knygas paaugliams ir žiūrėjau, ar šios yra bibliotekoje ir, ar jas galiu pasiimti. Izola buvo laisva ir ją pasiėmiau.  Suradusi laisvą minutę prisėjau ir pradėjau skaityti. Net tada nesidomėjau, apie ką gi bus šioji knyga. Kažkodėl pastaruoju metu pamėgau tokią riziką: paimti knygą neskaičius, apie ką ji bus.

Tai ganėtinai rizikinga, žinau:D

Netgi atsiliepimų apie šią knygą nesu girdėjusi ar net jų pastebėjusi daug internete. Nesakau, kad jų nėra, tačiau jie kažkaip man akyse įkyriai nesivaideno.

Tačiau dabar jis pasivaidens jums.

Šios autorės viršeliai paaugliams su romantikos prieskoniu yra visi panašūs: juodas fonas ir kažkoks daiktas. Tuo galite lengvai įsitikinti:

 
Autorės knygos lietuvių kalba
 
lučianas kuždesys
     

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai visiškai atskiros knygos, o ne serija. Žinau, knygų viršeliai kone sako, kad tai serija, bet taip nėra.

Knygos veikėjai yra įvairūs: moksliukai, gražuolės, paslaptingieji, energingieje ir t.t. Vienu žodžiu, įvairių tipų asmenys sumesti į vieną vietą ir privalo vienas su kitu bendrauti, nors tiesą pasakius, pagrindinė veikėja istorijoje yra tikra tylenė ir daugiau skaitytojas girdės kitų veikėjų, o ne jos kalbėjimą.

Priežastis, kodėl visi jaunuoliai yra paliekami atokioje Brazilijos saloje yra ta, kad jie visi sutiko dalyvauti realistiniame filme: jie bus 24 valandas stebimi tris savaites. Jie gali daryti ką nori ir netgi būti, kuo nori. Tačiau vėliau yra liepiama jiems žaisti žaidimą: žudikas ir 11 aukų. Jie traukia korteles tam, kad sužinotų, kuris yra kas. Jie turi vengti žudiko, kadangi tada reikštų, kad jų laikas saloje pasibaigė. Tačiau greitai žaidimas tampa nevaldomu.
 

Pirmasis skyrius prasideda lėktuve.
Veikėjai keliauja į Braziliją.Kodėl?
Kodėl pagrindinė veikėja ten taip
nori nusigauti?
Turiu pasakyti, kad tai, kaip buvo vystomas veiksmas, aš tikrai nemaniau, kad istorija pasibaigs būtent taip, kaip pasibaigė. Ypatingai ta prasme, kad istorija yra įvardinta kaip romantinė, tačiau pačiame gale viskas tiesiog nukerpama. Netgi pradėjau svarstyti, ar kartais kas nors puslapių iš knygos neišplėšė. Taip pat tikrai nemaniau, kad visos sumaišties priežastis yra JIS.

Taip, knygoje yra paslaptingas veikėjas. Autorė leido žvilgtelėti į jo galvą. šios vietos knygoje buvo parašytos pasvirusiu stiliumi. Iš pradžių jas skaitydama galvojau, kad ten Solo (paslaptingas vaikinas) kalba, tačiau vėliau suvokiau, kad čia visiškai kitas veikėjas.

Grįžtant prie veiksmo, tai istorija prasideda lėktuve. Tai yra tas momentas, kuris yra svarbiausias ir iškart yra pasakoma, kodėl veikėjai yra lėktuve ir yra keliami klausimai, ką pagrindinė mergina ten iš tikrųjų daro ir, kodėl ji turi kažkokios moters nuotrauką.

Taip pat kelių skyrių pradžioje, kad skaitytojas būtų kuo labiau pagriebtas istorijos, pagrindinė veikėja mus nukelia į pačią pabaigą. Ji miglotai ją pristato: kraujas, kad būtų gal geriau nevykusi į salą ir pan.

Knyga yra pasakojama iš merginos pozicijos, tačiau yra vietų, kurios priklauso vaikinui.

Knygos drama/įtampa/konfliktas: gyventi saloje, vengti žudiko, surasti asmenį, savotiškas kerštas

Labiausiai kalbant apie veikėjus, man patiko Džokeris. Linksmas veikėjas.

Ištrauka:
38 puslapis, vertė Indrė Dalia Klimkaitė, knyga Izola, autorė Isabel Abedi

- Prieš paleisdama jus į laivą, - tarė Maja, - vis dėlto norėčiau dar kartą aptarti jūsų bagažą. Daiktų, kurių negalėjote vežtis lėktuvu, jums parūpinau. Dabar norėčiau paprašyti visų iš eilės sakytis vardus ir tris daiktus, kuriuos imate į salą. Štai taip: "Mano vardas toks ir toks, ir į salą aš imu A,B ir C."
<...>
-Mano vardas toks ir toks, o į salą imu A,B ir C, - išpoškino jis, žiūrėdamas į Mają.
Elfė sukikeno.
-Prašom pakartoti, - ramiai tarė Maja. - Ir jei iki saulėlydžio norit pasiekti salą, patariu
Istorija vyksta
atokioje Brazilijos
 saloje.
neišsidirbinėti.
Berniukas atsistojo, išskėtė rankas ir teatrališkai pabrėždamas kiekvieną žodį tarė:
-Mano vardas Džokeris. Į salą imu savo šišąbutelį vandens ir savo  tetulę  Ketę.
-Kaip kaip, tetulę? - sumurmėjo Elfė. - Tam bičui šulo trūksta.

Tikrai smagių vietų buvo, bet nepulsiu jums visų jų nurašyti.


Iš tikrųjų knyga man labai patiko. Ji gerai buvo suorganizuota, paslaptinga, nenuspėjama. O tai didžiulis pliusas. Šimtu procentų buvau įsitikinusi, kad Solo bus žaidime žudikas, bet turiu pasakyti, kad tai ne jis. Taigi, jeigu skaitysite knygą, galėsite vieną veikėją išbraukti iš įtariamųjų sąrašo.

Istoriją patariu perskaityti. Knyga nėra stora ir lengvai galite per dieną perskaityti. Nemanau, kad ją nusiviltumėte, kadangi istorija tikrai buvo įdomi. Neradau tokių vietų, ar bent jau jos man neužkliuvo, kurios tiesiog būtų vietos užpildytojos. O tai irgi geras dalykas, nes skaitai tik tai, kas iš tikrųjų yra svarbu.

Taigi, griebkite knygą ir keliaukite į Braziliją ;)



Category: lietuvių k. knygos | Views: 271 | Added by: kitty | Date: 2014-03-23 | Comments (1)







Perspėjimas:

Neskaitykite sutemus!

 

Kas nors turi stoti prieš tamsą. Ir tik tu gali tai padaryti.

Daugybę metų šmėklų medžiotojas saugojo Grafystę nuo blogio. Jo laikas jau baigiasi – kas perims šią naštą? Daug mokinių bandė... vieni susikirto, kiti pabėgo, treti neteko gyvybės. Liko tik vienas berniukas – Tomas Vordas. Jis yra paskutinė viltis.

Ar Tomas turi nors menkiausią galimybę įveikti Motušę Malkiną, pačią pavojingiausią Grafystės raganą?

Ši knyga nukelia į viduramžišką pasaulį, kuriame knibždėte knibžda įvairiausių antgamtinių būtybių: raganų, bildukų, kaukų, vaiduoklių... Nuo jų Grafystę saugo šmėklų medžiotojas, bet jam ateina laikas perduoti savo išmintį – jo mokiniu tampa trylikametis Tomas, septintasis ūkininko sūnus. Kartą, šmėklų medžiotojui išvykus, Tomas patiria pirmąjį rimtą išbandymą: įviliotas į spąstus išlaisvina pikčiausią Grafystės raganą – Motušę Malkiną. Ar jam užteks jėgų ją įveikti?

„Žiedų valdovo" ir „Hario Poterio" dvasia sukurtas pasakojimas apie paprasto vaikino kovą su tamsos jėgomis, jo ryžtą apsaugoti pasaulį nuo blogio.

Pasaulinės šlovės susilaukusi pirmoji ciklo knyga išversta į 26 kalbas, numatoma filmo „Septintasis sūnus" premjera.

Pirmoji, šiurpinanti „Šmėklų medžiotojo kronikų" knyga.



Category: anglų knygos | Views: 270 | Added by: kitty | Date: 2014-03-23 | Comments (0)

 

 


Kodėl negalima pačiam pasirinkti, ką pamiršti...

...O ką prisiminti?


 
Daug ką Zojė norėtų užmiršti. Pavyzdžiui, tai, kad jos tėtis įtaisė vaiką savo dvidešimt ketverių metų meilužei. Kad mamos psichika palūžo, ir visas miestas gali apie tai sužinoti. Taip pat norėtų pamiršti, kad gražuolis blogiukas Dagas kankina ją mokykloje. Zojei atrodo, kad visas gyvenimas darosi beviltiškai sujauktas, ir visas bėdas ji stengiasi atremti pasitelkusi vienintelius jai žinomus ginklus – kruopštumą ir pareigingumą; ji stengiasi būti tobula dukra, tobula moksleivė ir tobula mokyklos futbolo žvaigždės Brendono mergina.

Bet Zojė pakliūva į avariją, o kitą dieną visiškai nieko nebeatsimena – visa praėjusi naktis ištrinta iš atminties. Ar ji važinėjosi kartu su savo vaikinu Brendonu, kaip ir buvo ketinusi? Jei taip, tai kodėl atrodo, kad Brendonas ėmė jos vengti? Ir kodėl Dagas – ne kas kitas, o jis – staiga ėmė elgtis taip, lyg tarp jųdviejų būtų kažin kas įvykę. Zojė lyg per miglą prisimena, kaip Dagas ištraukė ją iš sudaužytos mašinos; tačiau jis vis kalba apie tą naktį taip, lyg ji būtų dar kai kuo ypatinga jiems abiem; o Zojei baisu prisipažinti, kad ji šitiek daug neatsimena. Visada susivaldančiai ir skrupulingai Zojei gyvenimas ima slysti iš po kojų – gyvenimas, kuriame, didžiausiai jos nuostabai, dominuoja ne Brendonas, o Dagas.

Ši knyga   išsiskiria sunkiai nusakomu nuoširdumu, įsigilinimu į žmonių santykius.

 

 

 

 

 

 

 Kalba:  lietuvių kalba
 Išleidimo metai:  2012
 Ankstesnės dalys  nėra
 Serijos pavadinimas  nėra
 Žanras  romantika, paauglių literatūra,
 Patartinas amžius  15+
 Kaip radau šią knygą?  knyguklubas.lt
 Originalus pavadinimas Forget you
 Autorio (ės) puslapis http://www.jennifer-echols.com/

 

tave pamiršus



Iš jūsų gavau barimą, kad daug knygų, kurias perskaitau, yra tos, kurių Lietuvoje nėra. Kitaip tariant, kad jaučiate tų knygų stygių, kurias galite rasti mūsų šalyje. Taigi, stengiuosi nukreipti savo skaitymą į tuos kūrinius, kurie vis dėl to yra randami pas mus. Tave pamiršus - tikrai ne toji knyga, kurią labai jau troškau skaityti, tačiau pamaniau, kad būtų visai neblogai išmėginti, kadangi internete skaičiau, kad ji yra įdomi.

Net neatkreipiau dėmesio iki tol, kol dabar nepradėjau rinkti informacijos šiai apžvalgai, kad jau esu skaičiusi vieną šios autorės knygą ir, kad šioji tikrai man patiko. Kaip užsimiršta visų tų autorių vardai ir pavardės...

Tos knygos apžvalgą rasite:
http://kittywriter.ucoz.com/news/such_a_rush_by_jennifer_echols/2012-07-28-804

Pirmasis dalykas, kuris gan nelabai gundo, yra knygos viršelis.Jis tikrai nėra tas, kuris gundo.  Palyginus su originalu, kur yra tikrai akį traukiantis vaikinas tai... na... mano vaizduotė kuriam laikui mane traumavo kiekvieną kartą, kai pasirodydavo Dagas.

  Šį veikėją aš pamilau dėl jo elgesio, o bjaurėjausi dėl to viršelyje pavaizduoto vaikino. Paprasčiausiai jį kitokios išvaizdos įsivaizdavau.

Nu rimtai, pasižiūrėkite į originalą... tiesiog seilė tįsta nuo to "saldainiuko" :D

Knyga prasideda ganėtinai įdomiai ir negerąja to žodžio prasme. Merginos šeima griūna dėl beširdžio tėvo kaltės ir tai ją labai paveikia. O paveikia ganėtinai smarkiai. Kitaip ir negalėčiau to įvardinti. Kas kitas matydamas audrą lėktų į vandenyno glėbį?  Arba kone pačiam pirmam vaikinui atiduotų savo nekaltybę?

Kai kurie pagrindinės veikėjos poelgiai tikrai buvo kvaili ir mintyse savęs klausiau, ar jai tikrai vieta būti universitete :D

Merginos tėvas tai... nežinau. 47 metų vyras su 24, jeigu neklystų, darbuotoja laukiasi kūdikio, kuriam paskiria daugiau dėmesio nei savo dukrai, su kuria mato, kad nėra viskas gerai. Taip pat kokia toji vadybininkė, kad su savo "tėčiu" miegotų? Nors ir aprašomas tas vyras kaip patrauklus, tačiau... ką žinau...

Daglas ganėtinai įdomus veikėjas su liūdna praeitimi bei šeimynine padėtimi. Man patiko dalykas, kad buvo kreipiama didelis dėmesys į tą pirmą kartą, kai šis išdrįso ją pakviesti į vakarėlį.  Daugybė faktų sukiojosi aplink šią stebuklingą dieną, kai merginai teko eiti su kitu vaikinu, kadangi Dagas buvo kai kur įkalintas (nesakysiu kur. Patys skaitykite ir sužinokite). Jis taip pat buvo ganėtinai paslaptingas veikėjas, bet kartu ir mielas, rūpestingas. Buvo tikrai smagu skaityti apie jį ir tos dalys buvo būtent mano mėgstamiausios.

Dabar merginos tariamasis vaikinas. Jis istorijos pradžioje yra kaip  ir tikras:kūnas ir kraujas, tačiau vėliau šis asmuo kažkur nuo vidurio link pabaigos tampa  vaiduokliu. Pasigedau jo pasirodymų istorijoje.

Mane labai erzino tai, kad mergina vis kartojo, kad ji su juo, nors taip nebuvo, bent jau realiame pasaulyje.

Romantikos tikrai čia buvo. Jos ypatingai pasirodo po vieno svarbaus įvykio, kuris tampa viena iš tų priežasčių, kodėl mes visi sukruntame save lovose/kėdėse/ krėsluose - toji amnesija.

Knygoje yra prieš tai ir kita scena- sekso. Autorė ją ganėtinai atsargiai pristato ir tikrai neperkrauna detalėmis, kurios paverstų šią knygą pereiti į kitą kategoriją - suaugusiųjų.


 
 Automobilių avarija - tai,
 kas priverčia istoriją
 paslaptinga, kadangi po
 jos mergina praranda
 tos nakties prisiminimus.

 


Pasakojama iš merginos pozicijos. O kaip norėjau, kad bent būtų porą skyrių iš vaikino pusės...

Kaip jau minėjau, istorijoje veikėja negali atsiminti, kas atsitiko prieš avariją ir tai kone tampa jos tikslu: suprasti, kas įvyko. Ji po truputi rankioja detales, o Dagas baisiai nesistengia jai padėti. Jis netgi vietomis ją klaidina. Man patiko galiausiai, kai veikėja jį prirėmė prie sienos ir pagaliau buvo pasakyta, kur čia šuo pakastas.

Knygoje man labiausiai patiko avarijos scena, kai vaikinas ištempia merginą iš automobilio galvodamas, kad šioji gali susprogti. Man patiko toji vieta.

Šiaip knyga skaitėsi ganėtinai greitai. Vos spėjau ją pasiimti iš bibliotekos, o jau žiūrėk, vidurnaktis ir knyga perskaityta. Dabar mintyse galvoju, kad vertėtų skaityti kitą šios autorės kitą knygą, kuri yra lietuviškai išversta.

Autorės puslapyje parašyta, kad šioji knyga yra jos perkamiausia paauglių romantikos knyga.

Knyga tikrai buvo įdomi, tačiau vienintelis jos minusas tas, kad pagrindinė veikėja gali ne juokais suerzinti skaitytoją. Todėl tie, kurie skaitys šią knygą, pamėginkite save apkaustyti kantrybę ir tiesiog mėgaukitės kelione.  Galiu pažadėti, kad tai tikrai ganėtinai graži meilės istorija ir pagrindinės veikėjos elgesys prieš tą dalyką nublanksta.

 

Category: lietuvių k. knygos | Views: 230 | Added by: kitty | Date: 2014-03-21 | Comments (2)